vienadukris

vienadùkris, -ė adj. (2) turintis vienintelę dukterį: Ineina Matukšlis pirkelėn, sušlijėlėn – sėdi motina vienadùkrė (ps.) Rod. Vienadùkrė motulė neturėjo vargelio, tik kol ją žuūgino (d.) Nč.